Greta:
Sukroviau tikėjimą į savo lagaminus
Sudėjau gyvenimą, maniau, tokio nebebus
Norėjau nebekentėt, norėjau nebemylėt
Galėjau tik neskubėt, bet jau per vėlu, per vėlu...

Noriu žinot, ką tu jautei, kai išėjau be minties sugrįžti
Noriu žinot, ką tu jautei, kai palikau be vilties sugrįžti

Soliaris:
Ištryniau tik žinutes, jose laimės neradau
Norėjau, tačiau tavęs ištrinti nepajėgiau...
Sakyk, ar matyt sunku, sakyk ar žinot sunku
Kad griūna pasaulis man, kad jau per vėlu, per vėlu?..

Noriu žinot, ką tu jautei, kai išėjai be minties sugrįžti
Noriu žinot, ką tu jautei, kai palikai be vilties sugrįžti

Greta:
Bet nubudau iš nevilties, bet pakilau iš nebūties
Bet sugrįžau iš tamsios nakties ir vėl prašau tavęs:
Leiski mylėt ir vėl karštai, leiski tikėt tavim šventai
Leiski gyvent ir vėl aklai tik tavo glėbyje...

Sel:
Aš taip norėčiau žinoti, kur tu
Pamirštu spalvą tavo akių
Aš taip norėčiau sutikti saulę su tavim
Aš taip norėčiau būti tavo viltim
Galbūt tai jūra, galbūt žvaigždės, galbūt aukščiau
Galbūt tai mano sapnai, kuriuos aš pamiršau
Turbūt tai viskas, ko aš noriu ar ką aš jaučiu
Ko laukiu aš, kuo aš gyvenu, gyvenu...

Noriu žinot, ką tu jauti, kai sugrįžau be minties išeiti
Noriu žinot, ką tu jauti, kai atėjau niekad nepalikti