Be tavęs aš nulis
Co-dependent
Atsigulęs
Vidury kambario
Sninga dulkėm
Dar tik rugpjūtis
Mano oda
Kaip vaga upės
Tokia išdžiūvus
Valtis dužo, pramušė dugną
Ant langų dabar kabo burės
Aš slepiuosi tik viduj, nes
Eit kažkur - tai kaip žengt į ugnį

Kiek šita diena gali tęstis?
Ji vistiek niekur nenuves
Čia geriausiu atveju testas
Maniau nuramins gal menas
Muziejuj spyrė nerimas
Prakalbo drobės senos
Sakė, kad pasaulis dega
Sako ′jų akys stebi'
Daug priešaky, bet žiūrėsiu per petį
Mano ID vėl slepias
Mano EGO padarytas iš medžio
Dabar jis
Crashina
Kelias į kambarį gretimą
Dar palaikyk savo petį man
Per jį perėmiau nerimą
Bandai ir vėl atidaryt, bet nėra nieko
Užsirakinęs visą dieną pasilieku
Ilgi šešėliai, nuo šviesos viduj slepiuosi
Dabar žinosi
Ir nieks nеsikeičia, trapus, kaip krištolas
Nesutaisysiu šitaip, nes naudoju lipalą
Bеt kai šalia tu būni, aš tavo įkaitas
Bet tiktai
Iki kol, iki kol, iki kol

Aš vandeny vėl pamečiau prasmę
Aš sugrįžau į tą patį tašką
Dar kątik laikiau delne visatą
Bet be penkių darbų man šakės
Aš tarp žmonių tampu toks matomas
Jie mano, kad mano vidų matė
Kaip lietus vėl pila sakinius
Kartais kandžiojasi, kaip kalės

Bet aš lieku vėl užsidaręs
Pro plyšį lendą mintys negeros
Žiūriu žemyn, nes ant krašto kabom
Vienatvės laisvė mane apgavo
Stiklinės akys iškrito, bėga pačios
Kol sukuosi ratais
Ridenuosi laiptais
Bet ji to nematė
Tu nieko nematei
Žinok geriau jau taip

Bandai ir vėl atidaryt, bet nėra nieko
Užsirakinęs visą dieną pasilieku
Ilgi šešėliai, nuo šviesos viduj slepiuosi
Dabar žinosi
Ir nieks nesikeičia, trapus, kaip krištolas
Nesutaisysiu šitaip, nes naudoju lipalą
Bet kai šalia tu būni, aš tavo įkaitas
Bet tiktai
Iki kol, iki kol, iki kol